Naujienos
Lietuva šiemet mini V. Mačernio 100-metį. O jis juk gimė mūsų rajone, Šarnelės kaime, lankydavosi ir Plungėje. Viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje bus minimas šis jubiliejus. Biblioteka teikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai ir gavo finansavimą projektui „Po ūkanotu Žemaitijos dangumi. Vytautui Mačerniui 100“. Dalyvauti projekte pakviestas vienas iš garsiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių – režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais aktoriais sukūrė teatrinę kompoziciją-performansą „Laiškas Vytautui Mačerniui“, skirtą V. Mačernio asmenybei ir kūrybai atskleisti. Net 25 aktoriai atvyks su muzikos instrumentais į erdvų Viešosios bibliotekos-laikrodinės kiemą. Renginio lankytojams bus galima sėdėti ne tik ant išneštų kėdžių, bet ir ant lauko akmenų su pagalvėlėmis, sėdmaišių, Vaižganto suoliuko, ar net ant žolės padėtų pagalvėlių.
Labai simboliška, kad renginys vyks Vytauto Mačernio gimimo dieną birželio 5 (šeštadienį), 18.00 val.
Kviečiame atvykti.
Plungės viešoji biblioteka įgyvendina „Erasmus+“ tarptautinės partnerystės projektą „Kūrybiniai, novatoriški ir tvarūs praktiniai tyrimai padėsiantys besimokantiems suaugusiesiems iš naujo atrasti kultūros paveldą“ (CRISP). Projekto trukmė 2021.03.01 – 2022.02.28, šalys partnerės: Nyderlandai, Malta, Italija, Graikija ir Lietuva. Projektu siekiama dalintis gerąja/blogąja patirtimi tarp skirtingų kultūros paveldo institucijų, kurios pandemijos laikotarpiu didžiąją dalį savo veiklų yra perkėlusios į virtualią erdvę. Bus tiriama partnerių šalių kultūros paveldo prieinamumo situacija, organizuojami mokymai dėl efektyvesnių ir tvaresnių paslaugų teikimo bei teikiami siūlymai, kaip kultūros paveldo įstaigų paslaugas padaryti prieinamesnėmis mažiau įgūdžių arba ribotus ekonominius išteklius turintiems asmenimis.
Balandžio 29-30 d. vyko nuotoliniai dviejų dienų mokymai projekto partneriams. Mokymų metu kiekvienas partneris pristatė situaciją savo šalyje per pandemiją, ypatingą dėmesį skiriant įstaigoms, dirbančioms kultūros paveldo srityje. Pandemija neabejotinai turėjo įtakos šių įstaigų veiklai, tačiau veiklų perkėlimas į virtualią erdvę leido visuomenei įsitraukti į kultūrinį gyvenimą nuotoliniu būdu. Pastebėta ir tai, kad visose šalyse vietos ir nacionalinės valdžios institucijos visokeriopai rėmė kultūros įstaigas.
Šiandien mūsų ANKETOJE lankosi AGNĖ ZĖRINGYTĖ - plungiškė, VU studijuojanti skandinavistiką. Agnė rašo VU Rašytojų klubui, kuria poeziją, noveles ir kita.
1. Esate skaitantis žmogus. Ką Jums reiškia skaitymas ir knyga?
Kol neatsiverčiu ir nepradedu skaityti, knyga man – tik popieriaus lapai, pilni nereikšmingų žodžių. Įsijautus į pasakojimą atsiranda reikšmė ir prasmė. O pats skaitymas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, šis užsiėmimas man svarbus tiek profesine prasme, tiek kūrybine. Skaitydama suvokiu pasaulį. Sužinau, kodėl nutiko vienaip ar kitaip, kaip žmonės mąstė ir mąsto dabar (o gal net mąstys). Tik didžiausia problema - kuo daugiau skaitai, tuo mažiau žinai, eidamas gilyn į žinių mišką.
2. Kokias knygas, kokią literatūrą mėgstate?
Jei skaitau savo malonumui, mano pasirenkamų žanrų spektras gana platus. Dažniausiai tai priklauso nuo tuo metu išgyvenamos nuotaikos. Paskaičius daugiau prozos, norisi poezijos, paskaičius daugiau poezijos, norisi prisiminti teatrą, todėl atsiverčiu pjesę.
3. Ar turite mėgstamą autorių?
Vieno idealo negalėčiau išskirti, nes skirtingi autoriai žavi skirtingais aspektais. Francis Scott Fitzgerald pasižymi itin švelniu stiliumi, dažnai, skaitydama jo knygas, mąstydavau, kaip jam taip lengvai pavyksta išgauti švelnumo jauseną. Šiuo metu renku jo knygų kolekciją (anksčiau draugai iš kelionių parveždavo šio autoriaus knygų dovanų įvairiomis kalbomis). Motyvų aspektu turėčiau išskirti Franzą Kafką, kurio kūrinius skaityti man gana sunku, tačiau dažnai pagaunu save mąstant, jog tai genialiai originalu (pavyzdžiui, romane „Procesas“ teismo salė nukišta į palėpę, o „Metamorfozėse“ žmogus paverstas vabalu). Iš lietuvių literatūros mano favoritų eilėje stovėtų Antanas Škėma ir Jurga Ivanauskaitė, kurių romanus skaičiau dar mokykloje, bet įspūdis liko iki šiol.
Mokymai apie paveldo sampratas, vertybes ir autorystę
Balandžio 6-8 dienomis virtualiai įgyvendinome savo koordinuojamo projekto „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“ („We are all together to raise awareness of cultural heritage“) trumpalaikius jungtinių darbuotojų mokymus. Šiuo Erasmus+ projektu siekiame pasidalinti gerąją patirtimi kultūros paveldo srityje bei sukurti mokymosi sistemą, kuri suteiktų žinių ir gebėjimų suaugusiesiems besimokantiems ir kultūros paveldo srity dirbantiems, kaip kurti įprastus trumpametražius filmus apie kultūros paveldą. Taip pat siekiame sukurti lengvai prieinamą ir naudojamą skaitmeninę platformą, į kurią bus talpinami minėti filmukai. Norime akcentuoti, kad paveldas nėra vien tik miestai ir pastatai, tačiau jis taip pat aprėpia ir nematerialųjį paveldą (tradicijas, papročius).
