2016 m. lapkričio 3 d. Plungės viešojoje bibliotekoje (laikrodinėje) atidaryta fotografijų paroda “Laisvės gynimo naktis”. Parodą pristatė Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis. Renginio metu gerb. Gintaras Česonis padovanojo Plungės viešajai bibliotekai Romualdo Požerskio albumą "Lietuva, 1988-1993", už kurį visų skaitytojų vardu nuoširdžiai dėkojame.

Paroda "Laisvės gynimo naktis" anų įsimintinų dienų dalyviams primins kupinus įtampos tragiškus 1991 metų sausio įvykius, o jaunąją kartą supažindins su Lietuvos istorija ir dar kartą patvirtins, kad valstybės istoriją kuriame mes patys. Tų dienų fotometraštininkų darbai įtaigiai priartina lemtingas praeities akimirkas ir perteikia dramatišką laiko dvasią. Užfiksuoti šturmo vaizdai, pasirodę Vakarų žiniasklaidoje, sukėlė solidarumo su trokštančiomis laisvės Baltijos šalimis bangą. Šiandien fotografijos liudija prieš 25-erius metus buvusią neįveikiamą tautos vienybę ir dvasios tvirtumą.
Fotografijose įamžinta, kaip taikūs Lietuvos žmonės 1991 metų sausio dienomis ir naktimis su viltimi matyti savo kraštą laisvą budėjo prie Seimo rūmų, nuo sovietų armijos agresijos gynė Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komitetą, į paskutinę kelionę palydėjo savo didvyrius - kruvinosios Sausio 13-osios aukas. Tai tik dalis, bet labai reikšminga istorinio kelio į Nepriklausomybę, į šią dieną atkarpa, kurią bandoma atspindėti iš tūkstančių kadrų atrinktoje parodoje. Eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų ir autorių archyvų, dauguma atspaudų daryti anuomet pačių autorių. Ekspoziciją papildo ir sausio 12 dieną pradėto leisti trylikos Spaudos rūmuose užgrobtų redakcijų žurnalistų bendro laikraščio "Laisva Lietuva" faksimilė.
"Fotografija - ir menas, ir įspūdingas dokumentas. Tai ypač pasakytina apie istorinės reikšmės įvykių fotografijas. Jų daug matome šioje parodoje. Vilniaus mūšis, kurį laimėjome ir kurio 25-ąsias metines minime, turi išlikti įamžintas visų fotomenininkų neišblaškytuose darbuose. Svarbu išsaugoti ir visų piliečių tada darytas nuotraukas. Branginkime jas, puoselėkime atmintį, nes joje - mūsų gyvybė ir mūsų ateitis", - tokias mintis paroda sukėlė "Prospekto" galerijoje apsilankiusiam Vytautui Landsbergiui.
Fotografijų autoriai: Algimantas Barzdžius, Algimantas Jankūnas, Vytautas Janulis, Vilius Jasinevičius, Aleksandras Juozapaitis, Valentinas Juraitis, Juozas Kazlauskas, Mindaugas Kulbis, Paulius Lileikis, Česlovas Montvila, Zenonas Nekrošius, Renatas Neverbickas, Andrius Petrulevičius, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Virgilijus Usinavičius, Remigijus Zolubas, Algimantas Žižiūnas.

Plungės viešojoje bibliotekoje bus eksponuojamos Romualdo Požerskio nuotraukos.

Romualdas Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos institutą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1990 m. suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. Nuo 1993 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedros lektorius. Nuo 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, šiuolaikinių menų katedros profesorius.

Keletas minčių apie parodą

Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę, politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir Romualdo Požerskio albume „Lietuva 1988–1993“. Akimirka, kai paskutinis sovietų armijos tankas palieka Lietuvą, galutinai pabaigia okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta kentė pusę šimtmečio. Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą ji peržengė mūsų sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai. Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir nepriklausomybės vilties.
Dalia Grybauskaitė,
Prezidentė

Šimtai tūkstančių ištremtų, išvežtų gyvuliniuose vagonuose iš jų gimtosios šalies į svetimą, okupuojančią šalį yra ypatingas XX šimtmečio karinis nusikaltimas. Tačiau tai tik Baudžiamasis kodeksas, teisinė kalba, nukreipta vertinti nusikaltėlius. Visai kita vertybė – tremtinio valia išlikti, grįžti ir net susigrąžinti mirusius artimuosius, kad nors jų kaulai ilsėtųsi Tėvynės žemėje. Tokia valia įrašyta asmenybių veiduose, kaip ir tų dešimčių ir šimtų tūkstančių masiniuose Sąjūdžio mitinguose, kuriuos įkvėpė ir nušvietė Laisvės dvelksmas. Bet jokia nuotrauka negali apimti milijono žmonių, išėjusių į Baltijos kelią. Nuotraukos pakviečia atstovus, ir jų veidai kalba už visus. Grįžta Tėvynės garbė, ji vėl bus nepriklausoma valstybė!
Vytautas Landsbergis,
Atkuriamojo Seimo pirmininkas

1988 metais Rusija išgyveno didelę suirutę, pati rusų tauta, vyriausybė ir komunistų partija nežinojo, kuo viskas baigsis. Tai skatino mūsų pasitikėjimą savo jėgomis ir drąsino pasisakyti už mums svarbias vertybes. Sausio 13-osios ir kitas tų dienų fotografijas vertinčiau kaip aiškų įrodymą, kad tikro pavojaus, agresijos ir grėsmės gyvybei akivaizdoje žmonės rodė stebėtiną drąsą ir apsisprendimą gyventi laisvėje. Šiandieną kelia rūpestį nestabili padėtis Europoje ir kituose pasaulio kraštuose, ypač mūsų kaimynai Rytuose. Kyla klausimas, ar galime būti paveikti šios situacijos, tikėtinos agresijos, ar mūsų dalyvavimas tarptautinėse organizacijose užtikrina saugumą, ar bus laikomasi įsipareigojimų ginti tų organizacijų nares. Tačiau aš tikiu, kad nebūsime vėl palikti vienui vieni.
Valdas Adamkus,
Prezidentas

Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Plungės viešoji biblioteka