Mokymai apie paveldo sampratas, vertybes ir autorystę
Balandžio 6-8 dienomis virtualiai įgyvendinome savo koordinuojamo projekto „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“ („We are all together to raise awareness of cultural heritage“) trumpalaikius jungtinių darbuotojų mokymus. Šiuo Erasmus+ projektu siekiame pasidalinti gerąją patirtimi kultūros paveldo srityje bei sukurti mokymosi sistemą, kuri suteiktų žinių ir gebėjimų suaugusiesiems besimokantiems ir kultūros paveldo srity dirbantiems, kaip kurti įprastus trumpametražius filmus apie kultūros paveldą. Taip pat siekiame sukurti lengvai prieinamą ir naudojamą skaitmeninę platformą, į kurią bus talpinami minėti filmukai. Norime akcentuoti, kad paveldas nėra vien tik miestai ir pastatai, tačiau jis taip pat aprėpia ir nematerialųjį paveldą (tradicijas, papročius).

Mokymų organizatoriai - projekto partneriai „Quiosq“ (www.quiosq.eu ) iš Nyderlendų. Mokymus vedė šios organizacijos įkūrėjai turintys ilgametę patirtį kultūros paveldo srityje Bobas Crezee, Marieke van der Duin ir Ilja Nieuwland. Taip pat paskaitas skaitė ir gerąją patirtimi apie vizualinę antropologiją dalinosi šios srities specialistė ir dokumentinių filmų kūrėja Annebel Huyboom. Na, o mokymo dalyviai buvo visų šalių projekto partneriai, kurie įgyvendina šį projektą (WAAT).
Trijų dienų virtualiuose mokymuose buvo pristatyta teorinė medžiaga bei įgyvendintos praktinės užduotys, o po abiejų dalių vyko diskusijos. Kadangi norime sukurti naują ir kūrybiškesnį būdą kaip reprezentuoti kultūros paveldą, tad neatsitiktinai mokymų metu organizatoriai siekė praplėsti mūsų suvokimą apie kultūros paveldo formas, vertybes bei pateikti skirtingus vizualinius formatus reprezentuojančius kultūros paveldą. Akcentavo, kad šis laikmetis diktuoja naują požiūrį į paveldą, kuris nėra toks kategoriškas, statiškas, o ryšys su paveldu taip pat gali būti emocinis, netgi ne racionalus. Žmones emocinį ryšį sieja su atmintimi, nostalgija ir tapatybe.
Pirmąją mokymų dieną daug pasakota, kad šiais laikas paveldas tampa labiau vertybių pamatu, o ne vien tik informacijos šaltiniu. Daug dėmesio buvo skirta apie paveldo vertybės ir jo vertinimą. Pavyzdžiui, pirminiai paveldo įvertinimo tipai gali būti estetiniai, architektūriniai, istoriniai, moksliniai ar socialiniai, na o šių įvertinimų „svoris“ gali būti skirstytinas ir į antrines vertes, tokias kaip: kilmė, retumas, būklė ir interpretacinis įvairumas. Dėl to būtent mokymų praktinėse užduotyse daugiausia dėmesio buvo skiriama dviem elementams: paveldo vertinimui ir šio paveldo vaizdiniam apipavidalinimui pasitelkiant vaizdinės antropologijos koncepcijas. Pirmajai praktiniai užduočiai dalyvių buvo paprašyta iš anksto pateikti (kiekvienai institucijai) jiems ypač svarbaus daikto, objekto aprašymą kartu su nuotrauka. Tad po paskaitos apie šiuolaikinį požiūrį į paveldą, jo skirstymą į kategorijas ir vertinimą pagal pateiktus kriterijus, dalyviai anksčiau pasirinktą objektą turėjo įvertini naudojant ką tik išgirstą teorinę medžiagą, o dienos pabaigoje pristatyti savo trumpo tyrimo rezultatus. Visų nuostabai objekto vertinimas ir pritaikymas kategorijoms, suskirstymas į reikšmes (architektūrines, istorines, socialines, kultūrines, žinomumo, ekonomines ir taip toliau) „atvėrė akis“, kad vienas daiktas/objektas gali turėti galybę reikšmių, kurias įsivertinus objekto galimybių laukas plačiai atsiveria: klabant apie jį, rašant, kuriant istorijas arba vaizduojant ir įprasminant vizualiai.
Antrą dieną pradėjome Amsterdamo menų universitete dėstančios dokumentinių filmų kūrėjos iš Amsterdamo Annebel Huijboom paskaita. Ji kalbėjo apie vizualinę antropologiją ir apie tai, kaip filmo kūrėjai gali išreikšti (arba paslėpti) savo perspektyvą, po to vyko klausimų ir atsakymų sesija tarp Annabel Huijboom ir Marieke Van der Duin. Sesijos tikslas buvo padėti dalyviams derinti paveldo vertinimo idėjas su vaizdiniais vaizdais. Vėliau dalyviams buvo duota užduotis sukurti savo trumpą (mažiau nei penkių minučių) vaizdo įrašą apie pasirinktą paveldo objektą ar temą. Dalyvių buvo prašoma naudoti vieną iš keturių pasakojimo būdų, apie kuriuos savo paskaitoje pasakojo Annabel Huijboom. Kūrimo procesui buvo duota vos 4 valandos.
Šie vaizdo įrašai buvo pristatyti ir aptarti trečios dienos rytą. Kaip paaiškėjo, visus keturis Huijboom pasakojimo būdus vartojo bent vienas iš kūrėjų. Vaizdo įrašų kokybė (techninė ar pasakojamoji) parodė didelius skirtumus ir daugelis teigė, kad įvairiuose gamybos etapuose susidūrė su sunkumais. Tai itin svarbi detalė, nes suvokėme, į ką turime atkreipti daugiau dėmesio kurdami intelektinius produktus ir kaip norime formuoti gaires, kurios mokys akcentuoti kultūros paveldą vizualiai. Mūsų praktinės užduoties rezultatai šioje nuorodoje https://www.youtube.com/watch?v=Go-TKSJUFu4
Mokymus užbaigė Marieke van der Duin aiškindama dvi sąvokas, kurios galėtų būti orientyras ir įkvėpimas kuriant su paveldu susijusius vaizdo įrašus. Pirma, kultūrinės biografijos idėja - naudojant metaforas istorija siejama su šiuolaikine patirtimi. Antra, autorizuoto paveldo diskurso (AHD) idėja, kuri išskiria tam tikrų paveldo vertybių išskiriamąjį poveikį, ypač susijusį su tautiniu identitetu.
Apibendrindama grupė aptarė bendrą mokymų patirtį ir jų ryšį su WAAT projektu. Mokymų metu supratome ir įsikvėpėme atidžiau ir daugiau galvoti apie savo, kaip įstaigos, įsikūrusios kultūros paveldo objekte, kuriamas ir siūlomas paslaugas. Nutarėme ateityje, vadovaudamiesi paveldo įsivertinimo metodika apgalvoti, kas mums svarbiausia reprezentuojant laikrodinę: estetiniai, architektūriniai, istoriniai, socialiniai ar kiti bruožai.

Projekto koordinatorė, Plungės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Gintarė Gurevičiūtė-Gailė.