Šiandien mūsų ANKETOJE lankosi AGNĖ ZĖRINGYTĖ - plungiškė, VU studijuojanti skandinavistiką. Agnė rašo VU Rašytojų klubui, kuria poeziją, noveles ir kita.
1. Esate skaitantis žmogus. Ką Jums reiškia skaitymas ir knyga?
Kol neatsiverčiu ir nepradedu skaityti, knyga man – tik popieriaus lapai, pilni nereikšmingų žodžių. Įsijautus į pasakojimą atsiranda reikšmė ir prasmė. O pats skaitymas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, šis užsiėmimas man svarbus tiek profesine prasme, tiek kūrybine. Skaitydama suvokiu pasaulį. Sužinau, kodėl nutiko vienaip ar kitaip, kaip žmonės mąstė ir mąsto dabar (o gal net mąstys). Tik didžiausia problema - kuo daugiau skaitai, tuo mažiau žinai, eidamas gilyn į žinių mišką.
2. Kokias knygas, kokią literatūrą mėgstate?
Jei skaitau savo malonumui, mano pasirenkamų žanrų spektras gana platus. Dažniausiai tai priklauso nuo tuo metu išgyvenamos nuotaikos. Paskaičius daugiau prozos, norisi poezijos, paskaičius daugiau poezijos, norisi prisiminti teatrą, todėl atsiverčiu pjesę.
3. Ar turite mėgstamą autorių?
Vieno idealo negalėčiau išskirti, nes skirtingi autoriai žavi skirtingais aspektais. Francis Scott Fitzgerald pasižymi itin švelniu stiliumi, dažnai, skaitydama jo knygas, mąstydavau, kaip jam taip lengvai pavyksta išgauti švelnumo jauseną. Šiuo metu renku jo knygų kolekciją (anksčiau draugai iš kelionių parveždavo šio autoriaus knygų dovanų įvairiomis kalbomis). Motyvų aspektu turėčiau išskirti Franzą Kafką, kurio kūrinius skaityti man gana sunku, tačiau dažnai pagaunu save mąstant, jog tai genialiai originalu (pavyzdžiui, romane „Procesas“ teismo salė nukišta į palėpę, o „Metamorfozėse“ žmogus paverstas vabalu). Iš lietuvių literatūros mano favoritų eilėje stovėtų Antanas Škėma ir Jurga Ivanauskaitė, kurių romanus skaičiau dar mokykloje, bet įspūdis liko iki šiol.

4. Labiausiai įsiminusi (kuo?) knyga.
Labai sunku iš gausybės įvairios literatūros išskirti tą vieną vienintelę. Perskaičius klausimą pirmoji į galvą šovusi knyga buvo mažai kam žinomo Ulricho Aleksandro Boschwitzo knyga „Keleivis“, kurią skaityte suskaičiau vos nusipirkusi. Džiaugiuosi, kad atsitiktinumo dėka ši knyga buvo publikuota ir tuo labiau – išversta į lietuvių kalbą (Rūtos Jonynaitės vertimas puikus).
Prie labiausiai sukrėtusių kūrinių (deja, į lietuvių kalbą vertimų nėra) priskirčiau Sarah Kane kūrybą kaip „Cleansed“ ar „4.48 Psychosis“. „4.48 Psychosis” turbūt vienas įdomiausių skaitytų darbų, nes pjesėje neišskiriami veikėjai, neaišku, kas su kuo kada kalba, ką reiškia pavieniai skaičiai, o pačiame kūrinyje nutrinamos ribos tarp dramos ir poezijos. Ši pjesė laikoma Sarah Kane atsisveikinimo laišku.
5. Kokią knygą patartumėte perskaityti kitiems?
Dažniausiai rekomenduodama knygas atsižvelgiu į tai, ką tas žmogus skaito, kokia literatūra jį domina, ko jis tikisi iš knygos. Turbūt neįmanoma rekomenduoti vienos knygos visiems, tačiau patarčiau kiekvienam paskaityti Svetlanos Aleksijevič kūrybos. Daug kam žinomas ir matytas HBO serialas „Černobylis“ sukurtas remiantis rašytojos romanu „Černobylio malda“, vienas žymiausių Lietuvos režisierių Eimuntas Nekrošius taip pat sukūrė spektaklį „Cinkas“ remdamasis šios autorės kūryba. Aleksijevič knygos yra tarsi smūgis į veidą: jos emociškai stipriai įkrautos, įtraukiančios ir praplečiančios požiūrį: juk už visų didelių istorinių įvykių slepiasi daugybė paprastų žmonių gyvenimų.

6. Kokią knygą ir kodėl pasiimtumėte į negyvenamą salą?
Turbūt pasukčiaučiau ir į negyvenamą salą pasiimčiau elektroninę skaityklę, nes su viena knyga praleisti nežinia kiek laiko negyvenamoje saloje tiesiog ne mano charakteriui.
7. Ar norisi perskaitytos knygos įspūdžiais pasidalinti su kitais? Ar turite su kuo?
Jei knyga man patiko ir pažįstu žmogų, kuriam ji galėtų patikti, būtinai rekomenduoju. Šiaip dažniausiai knygų rekomendacijomis apsikeičiame su draugais ir šeimos nariais.
8. Kokie Jūsų skaitymo įpročiai: kada ir kaip dažniausiai skaitote?
Dėl tam tikrų priežasčių turiu skaityti itin daug, todėl dažniausiai skaitau visur ir visada, bet labiausiai patinka skaityti lauke atšilus orams.
9. Kokios knygos dabar labiausiai laukiate?
Turbūt labiausiai laukiu į rankas paimti Jose Saramago „Kai mirtis nusišalina“ naujo leidimo egzempliorių. Taip pat kiekvieną mėnesį laukiu vis naujos „Raros“ leidyklos knygos, kurios prenumeratą esu nusipirkusi. Ši leidykla – tai naujas vėjo gūsis.
10. Kaip renkatės knygas: pagal autorių, patartas/-a draugų, pasitikite bibliotekininkų rekomendacijomis, sekate literatūros, leidyklų naujienas?
Dažniausiai vadovaujuosi nuotaika ir nuojauta, ką tuo momentu norėčiau paskaityti, pagal tai ir renkuosi iš nuolat besipildančio sąrašo.
11. Kaip manote, ar ateityje žmonės skaitys knygas?
Šis karantinas tik parodė (pavyzdžiui, iššluoti Albert‘o Camus „Maro“ leidimai), jog žmogus kritiniame taške vis dėlto griebiasi literatūros. Manau, žmogus skaitė ir skaitys, nesvarbu, kokiu formatu bus pateikta knyga, o besiplečiančios medijų galimybės tai tik paskatins.