Svarbi projekto dalis yra dialogui ir projekte numatytoms veikloms sukviesti suinteresuotas vietos šalis – kultūros, paveldosaugos, švietimo įstaigas ir specialistus. Kaip į projektą jungiasi skirtingos šalys ir specialistai, kaip jie vertina jau prasidėjusį projektą, kokius siekius jie turi ir kokie klausimai jiems kyla?
Vasario mėnesį visose projekte dalyvaujančiose šalyse – Ispanijoje, Italijoje, Olandijoje, Kroatijoje, Austrijoje ir Lietuvoje vyko pirmieji vietos partnerių ir kitų suinteresuotų šalių susitikimai. Į antrąjį susitikimą projekto vietos dalyviai buvo sukviesti gegužės mėn. Dėl pandemijos dažniau online vykusiuose renginiuose išryškėjo projekto svarba vietos paveldu suinteresuotoms bendruomenėms (organizacijoms, institucijoms, specialistams), pasirinktos kultūros paveldo temos aktualumas ir dalyvių pasiryžimas aktyviai jungtis į projekto veiklas, tikintis sustiprinti savo žinias ir pozicijas kultūros paveldo srityje bei išeiti su savo, vietos, paveldu į „platesnius vandenis“ visų pirma, ir svarbiausia, išmokus jį pažinti, interpretuoti ir patraukliai pristatyti video filmukų formatu.

Prie projekto vietose prisijungė labai įvairios įstaigos ir organizacijos, kurių veiklos sritis arba domėjimosi laukas yra kultūros paveldas ar neformalusis suaugusiųjų švietimas. Keletas iš jų: kalbų mokytojų mokymo ir mokytojų rengimo centras, EPALE atstovai, universiteto dėstytojai (Ispanija), Europos dotacijų tarptautinė akademija (Kroatija), turizmo informacijos centras, kultūros centras, rajono savivaldybė, Nacionalinis parkas, nevyriausybinės kultūros organizacijos (Lietuva), vietos muziejus, liaudies dainos studija, kolegija, verslo konsultantai ir tyrėjai (Austrija), suaugę besimokantieji visose šalyse. Iš viso – per pusantro šimto žmonių.
Į pirmuosius susitikimus dar vasarį sukvietę šalių partnerių projekto koordinatoriai pirmiausia prie projekto prisijungusius vietos dalyvius išsamiai supažindino su pačiu WAAT projektu, pristatė tarptautinius projekto partnerius, biudžetą, tikslus, numatytas veiklas ir sklaidą, numatytus rezultatus. Daugiausia dėmesio buvo skiriama projekto metu gimsiantiems intelektiniams produktams – mokymo vadovui edukatoriams (IO1) ir WAAT virtualiai platformai.
Italijos atstovė Giorgia Marchionni, pristatydama projektą, akcentavo itin svarbų projekto išsikeltą tikslą - išsaugoti kultūros paveldą ir perduoti jį kitoms kartoms. Įveikiant netikėtus, vis naujus iššūkius, su kuriais susiduriama kasdien. Anot projekto partnerės, labai svarbu yra nukreipti ir motyvuoti ypač svarbią šio proceso grandį - pedagogus, švietėjus - mokyti juos kultūros paveldo supratimo, aiškinti jo vertę, istoriją ir turtingą įvairovę bei pasiūlyti jų mokymo procesui naujų žinių ir novatoriškų formų. Ji pasidžiaugė, kad projekto dėka kultūros, paveldosaugos, neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos ir šių sričių tyrimų institucijos sujungs savo žinias ir patirtį formuodami kultūros paveldo suvokimą ir vertinimą, kurdami naujas sklaidos ir mokymo(si) sistemas ir formas (pvz., trumpametražių filmukų, skirtų pristatyti paveldą, kūrimo praktika ir metodika).
Olandijos projekto koordinatorius Bob Crezee akcentavo, kad projektas padės suprasti paveldą, kaip dinamišką ir daugiažodį ir išreiškė viltį rasti būdų, kaip projekto metu nuo šių idėjų nenukrypti.
Jau pirmųjų susitikimų metu išryškėjo labai svarbus ir svarus vietos dalyvių indėlis į projektą. EPALE ambasadorius Ispanijoje pasiūlė pagalbą projekto sklaidai - pasidalijo nuoroda ir pasiūlė virtualią erdvę projekto dokumentams. Projekto koordinatorė Italijoje Giorgia Marchionni pristatė specialiai projektui sukurtą „Basecamp“ platformą bei grupę, kuri koordinuos ir organizuos tolesnius veiksmus. „Basecamp“ platforma bus naudojama kaip saugykla naudingiems duomenims, vietos susitikimų medžiagai ir įrašams.
Pirmieji susitikimai visose šalyse sulaukė nemažų diskusijų. Dalyviai domėjosi būsima virtualia platforma, WAAT ir savo institucijų veiklos sąsajomis, konkrečiomis paveldo kolekcijomis - dėl galimybės įtraukti jas į projektą (Kroatija). Ispanai ypač akcentavo tai, kad labai svarbu, jog vietos paveldas bus plačiai pristatytas Europai, bus išmokta kokybiškai jį reprezentuoti. Nemažai klausimų kilo dėl rudenį kursiamų filmukų: visų šalių dalyviai domėjosi, kaip filmai bus įrašomi ir rodomi, išreiškė pageidavimą dalyvauti įrašuose. Austrai turėjo pasiūlymų dėl filmavimo temų ir vietų. Tačiau daugiausia dėmesio ir klausimų sulaukė kuriami intelektiniai produktai: kaip funkcionuos platforma ir metodikos rekomendacijos švietėjams, ar tai bus laisvai prieinama po projekto, ar visiems prieinama ir pan. Sulaukta siūlymų įtraukti į nematerialaus paveldo sąvoką meną, šokį, maistą, tradicijas (Lietuva).
Apskritai, atsiliepimai apie projektą buvo labai teigiami, ypač didelį susidomėjimą ir entuziazmą parodė Italijos auditorija. Austrijos atstovai pabrėžė, jog jiems bus labai svarbi visa informacija apie projekto eigą.
Antrieji vietos susitikimai visose šalyse-partnerėse vyko gegužės mėn. Jų tikslas buvo pristatyti projekto eigą, pasidalinti ir aptari balandžio mėnesį vykusių mokymų rezultatais bei supažindinti su tolesniais veiksmais.
Rimtai padirbėjo italai. Jie išsamiai pristatė mokymų vadovo edukatoriams, vaizdinę virtualios platformos koncepciją. Buvo pateiktos numatytosios gairės ir tolimesni žingsniai. Bianca Bisiach, patyrusi skaitmeninių pasakojimų, vaizdo įrašų kūrimo/redagavimo specialistė, pateikė pirmosios LTTA rezultatus. Kartu su dalyviais ji aptarė paveldo interpretavimo ir vaizdinės antropologijos pagrindus.
Dalyviai Ispanijoje pristatė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti vietos paveldo aspektai. Po visų kartu atliktos refleksijos gimė naujų idėjų, surasta tobulintinų dalykų bei naujų sprendimo būdų intelektinių produktų kūrimo procesui pagerinti.
Olandijos atstovai taip pat labai rimtai aptarė mokymų rezultatus. Dalyvių buvo paprašyta peržiūrėti mokymų metu sukurtus vaizdo įrašus. Sulaukta nemažai komentarų. Kaip antai – „Imant „privalomas“ temas, pvz., laisvė, nereikėtų koncentruotis vien į statinius (paminklus)“; „Paveldas turėtų būti dažniau vaizduojamas kaip kažkas, kame pats dalyvauji. Jei tai yra diskusijų ar asmeninės patirties rezultatas, tai ir turėtų būti matoma“. Diskusijos kilo ir dėl to, ar reikėtų atsisakyti vaizdo įrašo ilgio ar kitų techninių reikalavimų, nes dėl per didelės laisvės filmukų kūrėjams nepavyktų išvengti nepagrįstai ilgų vaizdo įrašų. Instrukcija, taisyklės yra būtinos. Svarbu, anot dalyvių, ir įvardinti įrašo autorių. Tai padėtų suprasti autoriaus ir kūrinio viziją ir misiją.
Kroatijos susitikime buvo ypač akcentuojama vietos komandų planuojama veikla ir numatytieji rezultatai bei lūkesčiai, pristatytos pačios komandos. Kiekvienas suinteresuotas asmuo trumpai pristatė savo organizaciją, save ir pateikė savo idėjas, kaip galėtų prisidėti prie projekto veiklų įgyvendinimo. Dauguma jų jau turėjo bent preliminarią idėją būsimam filmui (-ams).
Filmų kūrimo mokymai pristatyti ir Lietuvoje. Po pranešimo kilusiose diskusijose išryškėjo skirtingi dalyvių požiūriai į paveldą. Buvo pripažinta, kad biblioteka, esanti kultūros paveldo pastate, savo objektą vertina ne kaip statišką, nesikeičiantį objektą, o kaip dinamišką kultūros paveldo objektą, su kuriuo siejamas emocinis ryšys. Visi pasisėmė įkvėpimo savo būsimiems filmams.

Visų projekte dalyvaujančių šalių vietos dalyviai išreiškė didelį susidomėjimą projektu ir pritarimą jame numatytoms veiklos. Rudenį visų laukia įdomus ir intriguojantis filmukų kūrimo etapas. Pastarasis ypač įtrauks vietos komandas.

Straipsnį parengė Plungės r. savivaldybės viešosios bibliotekos Inovacijų, informacijos ir mokymo centro vedėja Virginija Liutikaitė