Rugsėjo 18-ąją, šeštadienį, kultūros paveldo pastate – Advokato namelyje (Laisvės al. 17), prie Vaikų bibliotekos, įvyko Plungės viešosios bibliotekos naujo projekto – „Plungės lobiai“ – pristatymo renginys. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba (programa „Kultūros paveldo projektai“, kodas 01-009-01-02-12) ir Plungės r. savivaldybės administracija. O renginys buvo skirtas Europos paveldo dienoms Plungėje. Ir neatsitiktinai – naujasis turas apjungia aštuonias kultūros paveldo bei istorinės atminties vietas. Tad projektas „Plungės lobiai“ skirtas plungiškiams, žemaičiams, lietuviams ir kitų šalių gyventojams susipažinti su mūsų miesto istorija; jo misija – aktualizuoti, viešinti ir populiarinti kultūros paveldą, priartinti prie jo jaunimą ir vyresnius žmones. Kitaip sakant, siekta sukurti pramogą, kai, taikant inovatyvias priemones (išmaniuosiuose telefonuose įdiegtą „Geocaching.com“ ar „C: geo“ ar kitas geolobiavimo programėles), ieškoma istorinėse ir kitose įdomiose vietose paslėptų lobiaviečių ir sužinoma apie minėtas vietas įdomių faktų. Beje, dvi lobiavietės turi UNESCO nematerialiajam paveldui – kryždirbystei – skirtus multiturus. Tekste rasite informacijos ir apie juos. Beje, „Plungės lobiams“ išleistas lankstinukas, apimantis visas turo vietas.

Projekte užsibrėžtas sumanymas pavyko. Tuo įsitikinome rugsėjo 18 d. projekto pristatymo renginyje: paklausyti pranešimų susirinko 39 plungiškiai ir svečiai iš Kauno bei Vilniaus, o geolobių ieškojimo žaidime-varžybose dalyvavo net 7 komandos, kuriose buvo 2–5 žmonės.
Bet apie viską nuo pradžių.
Apie „Plungės geoparką“ bei „Plungės lobius“
Nors pranešimų buvo netgi penki, beveik dvi valandos neprailgo, nes lektoriai buvo puikiai pasiruošę ir tiesiog užbūrė klausytojus įdomiais faktais ir charizmatišku pasakojimu.
Viešosios bibliotekos bibliotekininkas edukatorius Paulius Gadeikis susirinkusiems pristatė ne tik „Plungės lobių“ projektą, bet ir 2019 m. bibliotekos įgyvendintą ilgalaikį turą „Plungės geoparkas“. Priminė jo atsiradimo istoriją, žaidimo esmę. O esmė tokia: kad suradus visas 8 vietas ir surinkus 8 skirtingas medines monetas, kurios paslėptos lobiavietėse, laikrodinėje galima gauti bibliotekos metalinę monetą-keliauninkę (trackable) su unikaliu kodu, kurią, užregistravus Geocaching.com sistemoje, galima paleisti keliauti po pasaulį. Taip pat P. Gadeikis papasakojo, ko pasiekta per dvejus geoparko trasos gyvavimo metus.
Geoparko turas, kaip ir „Plungės lobių“, apima 8 lobiavietes. 4 įkurtos prie kultūros paveldo, 4 – prie gamtinių objektų. Pateikė statistikos, kiek užfiksuota radimų (daugiausia ieškotojų rado Paprastojo ąžuolo lobiavietę – per 150), iš kokių šalių atvyko geolobiautojai, kiek žmonių lobiukus pažymėjo kaip mėgstamiausius (šioje srityje nenugalimas Advokato namelio lobiukas). Akcentavo, kad 2020 m. „Plungės geoparkui“ Lietuvos lobiautojų asociacija skyrė „Metų projekto“ nominaciją. Pakalbėta ir apie geoparką aplankiusius keliauninkus (trackables). Jų per dvejus metus aptikome 5: žuvėdriuką Heinsą, monetą su skarabėjumi, prisegtuką su jautuku, bėgvinę, atkeliavusią net iš Australijos ir jau įveikusią per 50 000 kilometrų, bei šaltąjį pirštą. Visi jie buvo aprašyti Plungės Vaikų bibliotekos feisbuko puslapyje. Ankstesniam turui daug dėmesio skirta ir dėl to, jog projektas „Plungės lobiai“ turėjo dvi užduotis – 1) atnaujinti ankstesnį geoturą, suremontuoti lobiavietes, įsigyti naujų medinių ir metalinių bibliotekos monetų bei 2) sukurti naują geoturą mieste. Jam Pauliaus pranešime taip pat skirta daug dėmesio. Turbūt svarbiausia tai, kad suradę visus 8 lobiukus ir užsirašę slėptuvėse esančius kodus bei nunešę juos į biblioteką-laikrodinę (Parko g. 7), Vaikų biblioteką (Laisvės al. 19) arba Plungės turizmo informacijos centrą (Dariaus ir Girėno g. 27), gausite CITO keliauninką (trackable). Jį galite pasilikti prisiminimui arba paleisti keliauti iš vienos lobiavietės į kitą su užduotimi ar be jos (žinoma, keliauti ir atlikti užduotis jam padeda geolobiautojai). CITO slepia keturis žodžius (Cache In Trash Out), skatinančius lobiaujant surinkti šiukšles ir palikti vietą švaresnę nei radai.
Apie Plungę, Žemaitijos kryždirbystę bei geolobiavimo vertę
Antrasis pranešimas buvo skirtas Plungės istorinėms paslaptims. Pranešimą „Nepažintoji Plungė“ paruošė Plungės r. sav. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas (paveldosaugininkas) Gintaras Ramonas. Ir jei 2019 m., pristatant „Plungės geoparką“, jis pateikė daugeliui nežinomų faktų apie parko įdomybes, tai šįkart stebino faktais apie kitose miesto vietose esančias įdomybes. Ar žinojote, kad Plungės senosiose kapinėse yra vienuolio kapucino skulptūra, kuri, vienuoliams pastačius dabartinę „Saulės“ gimnaziją, stovėjo nišoje ant mokyklos stogo? O kad mūsų mieste caro laikais būta net kelių kartuvių? Arba kad pačioje Plungėje turime net tris piliakalnius? Ir daugybę kitų įdomių, tikrai ne visiems girdėtų faktų. Beje, Gintaras prie projekto prisidėjo ne tik pranešimu, bet ir neįkainojama pagalba ruošiant informaciją „Geocaching.com“ sistemai bei lankstinukui apie turo objektus.
Plungės r. sav. viešosios bibliotekos Informacijos, inovacijų ir mokymo centro vedėja, projekto „Grafų Zubovų istorinis, kultūrinis palikimas šiaurės vakarų Lietuvoje“ vadovė Virginija Liutikaitė papasakojo apie Zubovų palikimą Plungėje, nusakė šios didikų giminės atėjimo į Žemaitiją istoriją. Daugiausia dėmesio skirta laikrodinei, Maloningosios mergelės koplytėlei, varpinei ir Visų šventųjų koplyčiai. Pranešėja užsiminė ir apie Zubovų palikimą šiaurės vakarų Lietuvoje, pakvietė aplankyti beveik 400 km maršrutą, pabrėždama, kad vis tik geriausiai išsilaikęs Zubovų kultūrinis palikimas sutelktas mūsų mieste.
Kitas pranešimas buvo skirtas Žemaitijos kryždirbystės tradicijoms. Su jomis supažindino Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir paveldo skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė. Ji ne tik pateikė daug įdomios medžiagos, parodė sukurtų ir atkurtų koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių nuotraukų, trumpai pristatė garsiausius Žemaitijos meistrus, bet ir pademonstravo, kokios dalys sudaro šiuos unikalius statinius, pasitelkusi sumažintus liaudies meno kūrinių maketus.
Paskutiniojo pranešimo tema – „Geolobiavimo žaidimo vertė“. Jį paruošė oficialus žaidimo Geocaching atstovo Lietuvoje Geoshop.LT vadovas Rimas Čiulada. Šis žmogus labiausiai prisidėjo prie abiejų projektų („Plungės geoparkas“ ir „Plungės lobiai“) įgyvendinimo: ieškojo, kur „apgyvendinti“ lobiukus, nustatė vietų koordinates, kūrė slėptuves (įdėdamas tikrai daug išmonės, pastangų, laiko, kantrybės ir darbo), sužymėjo lobiavietes „Geocaching.com“ sistemoje. Grįžtant prie lobiavimo žaidimo vertės, svarbu reziumuoti, kad verčių daug. Pirmiausia – pažinimas, taip pat – buvimas gryname ore, kelionės, nuotykiai, buvimas su šeima, draugais, bendraminčiais, būdas atitraukti vaikus nuo virtualybės, keliauninkai ir daugybė kitų. Buvo tikrai įdomu klausytis apie pranešėjo nuotykius geolobiaujant įvairiose šalyse, įgytas žinias, išgyventas emocijas, pamatyti nuotraukose užfiksuotus netikėtus vaizdus, sužinoti lobiaviečių slepiamas istorijas.
Geolobiavimo Plungės mieste žaidimas-varžybos
Džiugu, kad dauguma renginio dalyvių ne tik išklausė pranešimų, bet ir sudalyvavo geolobiavimo žaidime-varžybose. Beje, viena komanda sąmoningai atvyko vėliau, mat ne visi nariai turėjo renginiui viduje būtiną galimybių pasą.
Komandos buvo įvairaus dydžio, sudėties bei patirties, apjungė nuo 2 iki 5 asmenų. Visoms lobių medžioklė buvo sėkminga. Vienos rado visus, kitos – didžiąją dalį slėptuvių. Beje, jos buvo laikinos, skirtos žaidimui. Tikrieji nuolatinėse dėtuvėse apgyvendinti nuo renginio praėjus dviem dienoms (rugsėjo 20-ąją).
Lobiauti geriausiai sekėsi komandai „GPO taryba“. Jie visas vietas apskriejo ir slėptuvėse parašytus kodus susirinko per 1 val. ir 20 min. Šioje komandoje buvo 4 nariai, jiems talkino talismanas – žaislinis pelėdžiukas. Antroji vieta atiteko komandai „A2E“. Jie užtruko keliomis minutėmis ilgiau. Trečioji liko komanda „NINJAGO“, vienijusi tėtį ir sūnų. Jiedu trasą apkeliavo elektriniu paspirtuku (kaip juokavo tėtis, kad jam nereiktų būti kupranugariu ir nešti vaiko ant pečių). Kitos komandos: „Viltė ir Julius“, „5“, „Inervino“ ir „Yoriukai“, draugiškai pasidalijo likusias vietas. Visi buvo apdovanoti vertingais prizais. Nors vertingiausia žaidime, kaip jau minėta, – pažinimas.
Trumpai apie multiturus, skirtus UNESCO nematerialiajam paveldui – kryždirbystei
Jau užsiminta, jog dvi lobiavietės turi multiturus – Šventoriaus ir Senųjų kapinių.
Tai kryždirbystės paveldui skirti trumpi pažintiniai turai. Keliaudami juo nuo vieno multituro taško iki kito, atkreipkite dėmesį, kokie meniški ir įvairūs yra mūsų krašto meistrų nukaldinti ir išdrožinėti kryžiai ir kryželiai! Tiesiog praeidamas pro šalį, matyt, retas į tai atkreiptų dėmesį. Čia ir atsiskleidžia didžiausia geocaching žaidimo vertė – pažinimas.
Vienas turas apima 5, kitas – 8 objektus, esančius nedideliame atstume. Įdomiausia, kad šie turai turi užduotis. Viskas vyksta taip: pasitelkę „Geocaching.com“ arba „C:geo“ programėlę, ateinate į pirmąjį multituro tašką ir, vedami rodyklių programėlėje, keliaujate nuo vieno objekto prie kito atlikdami lobio aprašyme pateiktas užduotis, o gautus atsakymus (skaičius) užrašote į aprašyme pateiktą formulę vietoj raidžių. Rezultatas – išsiaiškinate koordinates. Jas suvedę į google, sužinote, kur yra galutinis multituro taškas su kodu. Užsirašę abiejų multiturų kodus ir nunešę juos į biblioteką-laikrodinę (Parko g. 7), Vaikų biblioteką (Laisvės al. 19) arba Plungės turizmo informacijos centrą (Dariaus ir Girėno g. 27), gausite medinę suvenyrinę kryždirbystei skirtą monetą.
Pabaigai – apie žmones
Tekste daug kalbama apie geolobiavimo žaidimą, turą „Plungės lobiai“, jo vietas, miesto istoriją. Tačiau svarbiausia bet kuriame sumanyme, darbe yra žmonės. Prie šio projekto prisidėjo tikrai didelis būrys. Pirmiausia – jau paminėtas Rimas Čiulada (beje, ne tik nudirbęs didžiąją dalį lobių slėpimo darbų, bet ir sumanęs bei pasirūpinęs geolobiavimo koplytstulpio, prie kurio pagaminimo prisidėjo visas būrys geolobiautojų, o labiausiai – vienas žymiausių Lietuvos geolobių slėpėjų – Zenonas Auglys, pastatymu). Antra – bibliotekos darbuotojai: Paulius Gadeikis (jis prisidėjo ir lipdukų maketavimu, projektų pristatmu), Virginija Liutikaitė bei iki šios straipsnio vietos nutylėti Uršulė Padagienė, prisidėjusi prie projekto rašymo, Otilija Juozapaitienė, pagelbėjusi renkant informaciją, Gintarė Gurevičiūtė-Gailė, kantriai vertusi tekstus į anglų kalbą, Kristina Paulauskaitė, ne vieną dieną fotografavusi turo vietas lankstinukui. Taip pat – Žydrūnas Pilitauskas, sumaketavęs lankstinuką apie geolobiavimą, renginio skelbimą ir suvenyrinių medinių kryždirbystės monetų logotipą. Svarbu paminėti ir Plungės turizmo informacijos centro darbuotojus, padėjusius ruošiant tekstus, Plungės švietimo įstaigų vadovus, jaunimo organizacijas, ypač skautus, jaunimo reikalų koordinatorę Jurgą Venckuvienę, kavinių savininkus ir daugybę kitų žmonių, viešinusių informaciją apie projektą. Taip pat Tomą Danilevičių ir kitus dizaino studijos darbuotojus, laikraščio „Plungė“ atstovus ir būrį kitų projekto draugų ir pagalbininkų. Ir visus, dalyvavusius projekto pristatymo renginyje bei geolobiavimo žaidime. Žinoma, ir visus būsimus geolobiautojus – smalsius, iniciatyvius, aktyvius, besidominčius žmones, kurie ne tik daug sužinos, pamatys, prikaups emocijų, bet ir švarins Plungę surinkdami geolobių vietose šiukšles.
Jei dar liko klausimų apie geolobiavimo žaidimą
Geocahing (lietuviškai – lobiavimas) – tai nemokamas pasaulinis geografinių lobių, paslėptų įvairiose įdomiose vietose, ieškojimo žaidimas, sumanytas 2000 metais. Slėptuvių paieškai reikalingas išmanusis telefonas, turintis integruotą GPS imtuvą (juos turi dauguma išmaniųjų telefonų) ir tam skirtą Geocaching.com arba C: geo programėlę (ją reikia parsisiųsti).
Slėptuvė – tai fizinis konteineriukas, kuriame yra radėjų registracijos knygelė ir rašiklis.
Suradus dėtuvę (konteineriuką, dėžutę), atsižymima registracijos knygelėje bei programėlėje. Dėtuvė grąžinama į vietą, kurioje ją radote. Kartais didesnėse dėžutėse galima rasti įvairių niekučių. Patikusius galima pasiimti, aišku, jei turite ką įdėti mainais. Tai viena iš geocaching‘o taisyklių – jei ką nors paimi iš dėžutės, turi palikti adekvačios ar didesnės vertės smulkmeną.
Didžiausia šio žaidimo kuriama vertė – pažinimas. Įprastai geolobiai slepiami vietose, kurios kuo nors įdomios, turi kultūrinę, pažintinę, istorinę ar kitokią vertę. Informaciją apie objektus, šalia kurių yra slėptuvė, žaidėjai perskaito slėptuvės aprašyme, paskelbtame Geocaching.com programėlėje. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 7000, o pasaulyje – per 6 mln. slėptuvių.
Daugiau apie GeoCaching žaidimą – www.geocaching.com.
Kalbant apie „Plungės lobius“, svarbu pažymėti, jog šis žaidimas (GeoCaching arba geolobiavimas) nuves jus prie objektų, esančių Plungėje, kultūros paveldo arba istorinės atminties vietose, atkreips dėmesį į mūsų krašte esantį UNESCO paveldą.
O jei vis tiek ne viskas aišku arba liko neatsakytų klausimų, užsukite į Vaikų biblioteką (Laisvės al. 19) ir susiraskite Kristiną arba Paulių. Taip pat galite pasiskambinti tel.: (8 448) 72375 arba 8 611 36976.
Kristina Pilitauskienė, Plungės r. sav. viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja