Turime ypatingų naujienų! Knyga apie Vandą Rutkievič gavo finansavimą jos vertimui į lietuvių kalbą

Turime gerų žinių! Plungės viešoji biblioteka gavo finansavimą vertimui knygos „Vanda : stiprybė gyventi ir mirti. Vandos Rutkievič istorija“. Tai knyga apie žymią alpinistę gimusią Plungėje. Vertimas pradėtas 2020 m., tačiau dėl lėšų trūkumo išversta tik knygos pradžia. Dabar jau galime tęsti ir užbaigti versti alpinistės biografinę knygą. Renkame lėšas šios knygos leidimui. Jeigu atsiras rėmėjų, už paramą atsilyginsime šia nepaprastai vertinga ir įdomia knyga.


2022 m. sukanka 30 metų kai Himalajų kalnuose žuvo iš Lietuvos kilusi žymi lenkų alpinistė Vanda Rutkievič. Ji pirmoji moteris įkopusi į K2 (antrą aukščiausią pasaulio viršūnę - Čogori), pirmoji europietė ir trečioji moteris pasaulyje 1978 m. įkopusi į Everesto viršūnę. V. Rutkievič siekė tapti pirmąja moterimi pasaulyje įveikusia visas 14 aukščiausių (virš 8000 m) pasaulio viršūnių. Ji, pirmoji ir vienintelė europietė įkopusi į 8 aukščiausias Himalajų kalnų viršukalnes. Žuvo 1992 m. Himalajų kalnuose kopdama į 9-ąją viršūnę esančią virš 8300 m. Iki šiol tokių pasiekimų neturi nei viena iš mūsų šalies kilusi alpinistė.
Vanda Blaškevičiūtė (vėliau Rutkievič) gimė Plungėje 1943 m. savo senelio, Oginskių dvaro ūkvedžio Jono ir Barboros Petkūnų namuose. Vandos tėvai Marija ir Zbignevas Blaškevičiai tada ten gyveno. Tėvas Zbignevas Blaškevičius buvo lenkų inžinierius atvykęs gyventi ir dirbti į Lietuvą. Pokario metais šeima emigravo į Lenkiją. Lenkai labai didžiuojasi alpiniste. Varšuvoje viena iš centrinių gatvių pavadinta jos vardu. O 2022 m. Lenkija paskelbė Vandos Rutkievič metais, nes sukanka 30 metų nuo jos žūties. Šiais metais lenkų režisierė Eliza Kubarska kuria pilnametražį dokumentinį filmą apie V. Rutkievič. Lietuva ir Plungė taip pat turi paminėti šią sukaktį, juk tai mūsų šalyje gimusi tokia žymi sportininkė. Plungiškiai turi tą žinoti! Tačiau apie žymią alpinistę Plungėje, o ir visoje Lietuvoje žino tik nedidelė visuomenės dalis. Turėtume didžiuotis, kad ji gimė ir vaikystėje gyveno Plungėje, jos motina lietuvė ir, kad alpinistė niekada nepamiršo savo šaknų. Visada saydavo, kad yra gimusi Plungėje. Jos gimimo metrikose pavardė užrašyta lietuviškai – Blaškevičiūtė. 1988 m. buvo atvykusi aplankyti savo gimtinės. Minint žūties 30-metį, labai svarbu kuo plačiau paskleisti žinią apie alpinistės kilmę ir pasiekimus. Manome, kad tą geriausiai padarytų – biografinis leidinys. Šis leidinys niekada nepasens, nes joje užfiksuotas sportinis paveldas – iš Lietuvos kilusios moters aukščiausi sportiniai pasiekimai įeinantys į pasaulio alpinizmo istoriją.
Biografinis leidinys jau yra lenkų kalba. 2017 m. Lenkijoje išleista biografinė knyga „Wanda” : opowieść o sile życia i śmierci. Historia Wandy Rutkiewicz : Wydawnictwo Literackie, 2017. - 475 p. : iliustr. („Vanda : stiprybė gyventi ir mirti. Vandos Rutkievič istorija“). Jo autorė lenkų rašytoja Anna Kamińska. Rašydama leidinį ji dirbo archyvuose, ieškojo sunkiai atrandamų dokumentų, susitiko su paprastais žmonėmis ir su asmenybėmis iš alpinistų aplinkos bei viso pasaulio, kuriuos likimas suvedė su vadinama „kalnų legenda“ V. Rutkevič. Šioje knygoje vaizdingai aprašytas ir Plungės miestas Antrojo pasaulinio karo metu, pokaris. Vėliau, jau garsios alpinistės, V. Rutkievič viešnagė Lietuvoje ir Plungėje. Knyga gausiai iliustruota ypač vertingomis fotografijomis: Plungės vaizdai ir žmonės karo ir pokario metais; alpinistės ir jos draugų fotografijos kopiant į aukščiausias viršukalnes iš 19 privačių kolekcijų ir 5 Lenkijos muziejų. 2017 m. Plungės viešojoje bibliotekoje vyko lenkiško leidinio „Wanda“ pristatymas. Tai labai sudomino vietos bendruomenę ir netrukus, gatvė, kurioje gimė V. Rutkievič buvo pavadinta jos vardu. Iš Lenkijos atvykę leidėjai plungiškiams papasakojo apie alpinistę, bibliotekai padovanojo knygą. Lenkišką leidinį šiuo metu turi tik Plungės viešoji (2 egz.) ir Šalčininkų rajono Gerviškių kaimo (1 egz.) bibliotekos. Tai gi, net lenkišką leidinį galima rasti tik dviejose Lietuvos bibliotekose. Plungės skaitytojai nemokėdami lenkų kalbos, negali perskaityti. Jie ragina kultūros darbuotojus ką nors daryti, kad leidinys būtų išverstas.