"Kintanti ir keičianti realybė..." - bibliotekos projektas įsibėgėja.

Projektas tęsiasi, projektas įsibėgėja...

Plungės parke ir bibliotekoje apsilankiusios ypatingos viešnios - profesionalios fotomenininkės D.Dagienė ir E.Petrauskienė į mūsų aplinką mokė pažvelgti kitaip. Stebėjo ir mokė stebėti mus, atrasti ir atspėti, nufotografuoti  – dar kartelį, rodos, seniai pažįstamą aplinką.
Kartu su menininkėmis vaikščiojome, fotografavome, bibliotekoje kalbėjomės, kaip mums sekėsi, ką naujo pamatėme, supratome.

Vėliau vykusiose kūrybinėse-edukacinėse fotografijos dirbtuvėlėse, kurios vedė tos pačios menininkės, dalyvavę fotografai, dailės mokytojai, bibliotekos darbuotojai klausėsi fotomenininkių Dovilės Dagienės ir Emilijos Petrauskienės paskaitos apie senąsias fotografijos technikas, fotografijos gimimo ištakas. Lektorės supažindino su ciano tipijos, šlapio kolodijaus technikomis bei chlorofilo atspaudais - technika, vadinama fitografija, kai ant augalų lapų perkeliama nuotrauka. Dirbtuvėlių dalyviai išbandė cianotipijos techniką, kai augalų vaizdai fiksuojami chemikalų pagalba ant popieriaus nenaudojant fotoaparato. Vaizdas gaunamas mėlynos spalvos, būdingos šiai technikai. Išmokta technika sužavėjo dalyvius ir šiuo metodu žada pasinaudoti savo darb

Galiausiai turėjome puikią progą išvysti D.Dagienės ir E.Petrauskienės fotografijų parodą beimpasiklausyti dr. Radvilės Rimgailės-Voicik paskaitos "Kam Šerlokui Holmsui reikėjo botanizirės?".
Dovilė Dagienė-Doda. "Idėja spausdinti fotografijas ant augalų lapų gimė toliau dirbant su augalų atminties tema, kuomet archyvuose susidūriau su botaniko Jokūbo Movšovičiaus istorija. J.Movšovičius buvo žydų kilmės botanikas, dirbęs Vilniaus universitete... Karo metais jaunajam mokslininkui teko slapstytis botanikos sode... Esama tam tikrų liudijimų ir istorijų, kad karo metu jis į botanikos sodą yra atvežęs žydų vaikus, kurie buvo apgyvendinti gete. Atrodo jam buvo svarbu vaikams parodyti sodą, parodyti augalus, tarsi suteikti jiems galimybę atsigauti nuo karo siaubo. Ši istorija mane įkvėpė archyvuose ieškoti vaikų veidų. Augalo ir vaiko santykis yra gana įprastas žmonių kultūroje. Apie vaikus mes dažnai kalbame, kaip apie gėles, apie augalus, apie ateities pažadą... Ir čia mes susiduriame su karo siaubu, kuris sustabdo tą augimą... Ir sustabdo gyvenimus. Žiūrėjimas į vaikų veidus buvo gana sukrečiantis dalykas man.“
Emilija Petrauskienė. "Labiau pasinėrusi į fotografiją, nutariau padaryti vaikystės augalų nuotraukų seriją, atradau šlapio kolodijaus technologiją (XIX a. vid.)... "("Sidabrinis sodas") tai vaikystės sode akimirkos, įšaldytos sidabre. Viskas prasidėjo nuo minties atkurti vaikystės sodą ir gėlynus. Mano prisiminimuose šis sodas stebuklingas, tarsi sapnas – paslaptingas, pilnas įdomių spalvingų gėlių, tarp kurių žiedų nardo vabzdžiai, kvapnių žolelių, šviesos, žaidžiančios lapuose. Tai kelionė laiku atgal, kur nebuvo skubėjimo. Grįžtant įpraeitį, iš sodo dingsta spalvos, lieka tik šviesa ir augalų forma, tekstūra.“
Bibliotekos projektą "Kintanti ir keičianti realybė - profesionalaus meno tyrinėjimai Plungėje" remia Lietuvos kultūros taryba, Plungės rajono savivaldybė.