Gondingos kraštovaizdžio draustinis : Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos informacija. 2011. Stendas „Gondingos valstybinis kraštovaizdžio draustinis“:

Gondingos landšaftinis-istorinis draustinis (plotas 134,5 ha) įsteigtas 1960 metais. Šio draustinio pagrindu 1986 metais įteisintas Gondingos kraštovaizdžio draustinis. LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d nutarimu Nr.1486 draustinis praplėstas iki 255,4 ha ir  sunormintas jo pavadinimas: Gondingos valstybinis kraštovaizdžio draustinis. Draustinio tikslas - išsaugoti raiškų Babrungo upės slėnio kraštovaizdį su Gondingos piliakalniu, kitais archeologijos objektais.

Draustinio centru vingiuojančio Babrungo slėnis šlaitingas, gilus (20-30 m ir daugiau). Babrungas išteka iš Platelių ežero. Šios upės ilgis – 59 km, iš jų apie 9 kilometrus rangosi draustinio teritorija ir 3 km žemiau draustinio ribos įpuola Minijos glėbin. Upės vagos plotis draustinyje 10-15 m, vidutinis debitas 3,5 m/s. Draustinyje Babrungas stebina ir džiugina nepakartojamo grožio vingiais, kilpomis, stačiais šlaitais, atragiais, įvairaus dydžio nuošliaužomis bei atodangomis. Atodangų nuosėdų įvairiaspalviai, įvairialyčiai sluoksniai byloja paskutiniojo geologinio periodo – kvartero raidos istoriją.

Šią Babrungo slėnio dalį senovės kuršiai, vėliau žemaičiai panaudojo gyvensenai ir gynybai. Vėliausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad čia I-XIII a. buvo ištisas gyvenamasis-gynybinis kompleksas: Gondingos piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, su gyvenviete; Gondingos piliakalnis vad. Ožkupriu; Varkalių piliakalnis su gyvenviete; Varkalių-Nausodžio piliakalnis, vad. Pilale, su gyvenviete; Varkalių-Nausodžio piliakalnis II, vad. Pilale; Gondingos senovės gyvenvietė; Gondingos kapinynas.

O kiek čia griovų, raguvų, šaltinių versmių ir įtekančių upelių! Ties Kaušėnų kaimu į staigiai pietuosna pasukusį Babrungą įteka Liepupė, dar kiek žemiau – Dirnupis. Iš dešiniojo Babrungo šlaito savo gėlo, šalto vandens srovę įlieja Gondingos šaltinis.

Upės slėnyje yra gražių lankų, įlomų su įvairiaspalvėmis pievomis, žolynais. Pievos beveik nešienaujamos, todėl pradeda užaugti mišku, pažemėjimuose užpelkėja.

Slėnio šlaituose šlama lapuotynai, dažniausiai drebulės, ąžuolai, uosiai, liepos, klevai. Paupius gožia juodalksnynai bei vis gausiau plintantys baltalksnynai. Yra įdomių senų saugotinų medžių, iš kurių paminėtina labai sena obelis bei daugiakamienis ąžuolas.

Iš Minijos į Babrungą atkeliauja neršto vietų ieškančios nėgės, lašišos, upėtakiai, kiršliai, bet kelią aukštyn žuvims pastoja 1961 m. pastatyta Gondingos hidroelektrinės 22 m aukščio patvanka, esanti aukščiau draustinio Š/R ribos. Hidroelektrinė pastatyta maždaug toje vietoje, kur anksčiau buvo Kaušėnų vandens malūnas.

Gyvena švelniakailės vikruolės ūdros (Lutra lutra). Siekiant jas išsaugoti visa draustinio teritorija įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašą pavadinimu „Gondingos apylinkės“. Upės sraunumą patvankomis bando sustabdyti bebrai. Virš upės dažnai praskrenda ar ant nusvirusios šakos žuveliokų tyko gražuolis tulžys (Alcedo athis). Šie reti paukščiai peri upės krantų atodangose išsiraustuose urveliuose. Šalia jų dažnai įsikuria urvinės kregždės. Senų medžių drevėse lizdus suka didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės, pelėdos, veisiasi šikšnosparniai, miegapelės ir kiti gyvūnai.

Šaltiniuotuose ūksminguose šlaituose auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos daugiametės blizgės (Lunaria rediviva), baltijinės gegūnės (Dactylorhiza  longifolia), akį džiugina grakščios jonpaparčių taurės. Gausu vaistingųjų augalų, paminėtini gyvatžolė, pelkinė vingiorykštė, tamsioji plautė, ugniažolė, valerijonas. Draustinio augalija, grybija bei gyvūnija beveik netyrinėta, todėl kiekvieno čia apsilankiusio laukia nauji atradimai, nepakartojami vaizdai ir pojūčiai.