Nuo 1987 metų archeologinio paveldo ekspertas, istorikas Bronius Dakanis Gondingos komplekse atlieka archeologinius tyrimus, kuriuos yra publikavęs straipsnyje „Gondingos archeologinės vietovės žvalgomieji tyrimai“, http://atl.lt/2007/54-64.pdf [žiūrėta 2013 10 14].

 

Iš Broniaus Dakanio straipsnio „Gondingos archeologinės vietovės žvalgomieji tyrimai“:

Vadovaudamasi Gondingos archeologinio komplekso (Plungės r.) konservavimo ir pritaikymo lankymui techniniu projektu, IĮ „Senų senovė“ atliko netoli komplekso (Gondingos piliakalnio su gyvenviete) esančių dar neregistruotų objektų – spėjamos Gondingos dvarvietės, kapinyno, vadinamo Pasklepiais, antrojo piliakalnio, vadinamo Ožkupriu, ir senovės gyvenvietės bei antrojo Nausodžio piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Be to, vykdyta Gondingos piliakalnio aikštelėje ir pylime nežinomų asmenų iškastų dviejų duobių fiksacija, žvalgyta ir nustatyta V kryptimi didesnė Gondingos piliakalnio gyvenvietės teritorija, žvalgytos ir tikslintos visų kitų greta Gondingos piliakalnio su gyvenviete esančių registruotų archeologinių vietų (Gondingos ir Nausodžio (Mardosų) kapinynų, Nausodžio (Varkalių) ir Varkalių piliakalnių su gyvenvietėmis) teritorijos, nustatytos jų koordinatės.

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu Gondingos kalvoje, vadinamoje Ožkupriu, bei dešiniajame Babrungo upės krante, į Š nuo Gondingos piliakalnio ir kapinyno esančioje pailgoje ŠV–PR kryptimi kalvoje ištirtas 2 m² ploto ir iki 75 cm gylio šurfas. Aptiktas išlikęs iki 75 cm gylio gynybinis griovys priešpilyje, židinys, lipdytų puodų lygiu ir grublėtu (?) paviršiumi šukių. Dar rasta akmeninių trintuvų fragmentų molio tinko gabalėlių. Tiriant ir žvalgant nustatyta, kad kalva – tai piliakalnis su priešpiliu ŠV gale, pylimu ir aikštele (viduryje), terasa PR gale bei griova – gynybiniu grioviu iš PV. Piliakalnis būdingas II tūkst. pradžiai. Piliakalnį būtina įrašyti į NKVR .

Spėjamoje Gondingos dvarvietėje, kuri lokalizuota į V nuo Gondingos archeologinio komplekso, dešiniajame bevardžio upelio krante, sodybos darže, ištirtas 4 m² ploto ir iki 40 cm gylio šurfas. Aptiktas perartas dvarvietės kultūrinis sluoksnis su XVII–XIX a. radiniais: pasagos dalimi, kalvio darbo vinimis, keramikinės keptuvės kojele, žiestų puodų šukėmis (dalis puošta banguotu ir linijų ornamentais), koklių fragmentais (yra puoštas augaliniu ornamentu ir dengtas žalia glazūra), o žvalgant – daugiau panašių radinių bei dar viena keptuvės kojelė su dalimi jos dugno, kuris iš vidaus dengtas šviesiai ruda glazūra su gelsvu atspalviu. Gondingos dvarvietę reikia įrašyti į NKVR.

Gondingoje, archeologo Renaldo Augustinavičiaus pastebėtoje titnagų radimvietėje, esančioje Babrungo upės dešiniosios pakrantės kalvelėje, į Š nuo išaiškinto piliakalnio Ožkuprio, kalvoje, Š–P kryptimi ištirtos dvi po 10 m² ploto perkasos. Titnago dirbinių neaptikta, tik kelios žiestų puodų šukės. Tiriant 4 m² dydžio ir 40 cm gylio (iki įžemio) šurfą į P nuo radimvietės kalvelės viršaus, jos šlaito link pelkės apatinėje dalyje aptiktas senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su žalvariniu žiedu pastorinta priekine dalimi ir žiesta keramika. Radiniai datuojami II tūkst. pirmąja puse ir viduriu. Taip pat rasta šviesiai rudos–oranžinės molio masės plytų fragmentų, molio tinko gabalų ir degusių akmenų, o žvalgant šurfo aplinką arčiau pelkės, rasta žalvarinio papuošalo (lankinės segės?) dalis, šlaite – daugiau žiestų puodų šukių. Gyvenvietė chronologiškai, matyt, yra Babrungo upės ardyto piliakalnio, vadinamo Ožkupriu, tąsa aukštoje Babrungo upės pakrantėje, prie vandens. Ją taip pat reikia įrašyti į NKVR.
 

Gondingos spėjamame kapinyne, vadinamame Pasklepiais, esančiame į R nuo aptiktos senovės gyvenvietės, Babrungo upės dešiniojo kranto terasoje, miške ištirta 10 m² dydžio perkasa ir 4 m² šurfas. Šurfe aptikta didelė apvali senovinė netaisyklingos formos 1,6 cm skersmens kulka, o perkasoje ir šalia jos – matyt, nuo čia stovėjusio pastato – dvi kalvio darbo vinys ir pasagvinė. Pasklepių dabartiniai vietiniai gyventojai nebežino. Galbūt jie yra senovės gyvenvietės vietoje, nes bulviarūsiai buvo kasti minėtos Babrungo upės kranto terasos R gale, ten, kur rasta kulka, – toje vietoje yra kelių jų liekanos.

Į ŠR nuo Nausodžio piliakalnio su gyvenviete, Babrungo upės kairiojoje pakrantėje, giliame jo slėnyje yra didelė kalva, laikoma piliakalniu, alkakalniu ar priešpiliu. Kalvos viršuje esančios 85 m ilgio R–V kryptimi ir iki 64 m pločio aikštelės R dalyje ištirta 10 m² ploto ir iki 30 cm gylio perkasa. Joje aptikta lipdytų puodų grublėtu ir lygiu paviršiumi 1,5 cm storio šukių. Perkasoje įžemio paviršių beveik ištisai dengė natūraliai gulintys įvairaus dydžio akmenys. Piliakalnis būdingas I tūkst. antrajai pusei. Jį irgi būtina įrašyti į NKVR.

Žvalgant Gondingos piliakalnio gyvenvietės teritorijoje, besitęsiančioje V kryptimi iki 70 m nuo saugomos gyvenvietės V pakraščio (keliuko), aptikta išartų židinių, daug degusių akmenų, geležies gargažių, lipdytų bei žiestų puodų šukių, emalio karolis. Dalyje gyvenvietės ploto jos kultūrinis sluoksnis perartas giluminiais plūgais – tai parodė arime ištirtas 1 m² dydžio šurfas bei arimo vagose į paviršių vietomis išverstas įžemis. Piliakalnio gyvenvietės nustatytą dalį V reikia įtraukti į Gondingos piliakalnio su gyvenviete teritoriją.

Tyrimų metu nustatyta senojo kelio vieta. Kelias prasideda į Š nuo piliakalnio, vadinamo Ožkupriu, ir griovos-upelio (čia, matyt, buvo brasta per Babrungą). Jis veda šios griovos Š šlaitu bei pakrantės kalva link senovės gyvenvietės teritorijos V pakraščio.

***

Žemiau Galerijoje – radiniai iš ankstesnių tyrinėjimų Gondingos vietovėse.

Broniaus Dakanio nuotraukos.