Balandžio 23 d. (trečiadienį) 12.00 val. Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę Plungėje pradeda svečiai - Vilniaus universiteto biblioteka.

12–16 val. susitikimas, pokalbis, parodos pristatymas, diskusija.

Pranešimai:
1. Senoji biblioteka ir MKIC: galimybės, problemos, iššūkiai – VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

2. Personalo vadyba VU bibliotekoje, paslaugos ir t.t. – Komunikacijos ir informacijos skyriaus psichologė Dalia Tuskenytė; Komunikacijos ir informacijos skyriaus vedėja Indrė Zalieskienė, Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vincas Grigas.

3. Plungės viešosios bibliotekos prisistatymas – Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.

4. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyrių fonduose saugomų originalių dokumentų parodos pristatymas – Rankraščių sk. specialistė Irena Katilienė.

5. Diskusija: Kur biblioteka eina? Viešoji biblioteka - Europos kultūros kontekste: kaip suvokti biblioteką šiandien.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyrių fonduose saugomų dokumentų paroda

 
Lenkijos karaliaus LDK didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegija, kuria Plungės miestui suteikiamos laisvojo miesto teisės [Varšuva, 1792 01 13. Pergamentas]; Plungės dvaro svečių knyga [1893–1917]; Mykolo Kleopo Oginskio memuarų autorinis egzempliorius [1826–1827, 1828]; Marijos [de Neri] Ogińskos  ir M. K. Oginskio laiškai  Janui Sniadeckiui [Paryžius, po 1802]; Olgos Kalinauskytės-Oginskienės dienoraščiai [I t. – 1836–1839; II t. – 1839–1840], Raseinių žydų bendruomenės Padėkos malda Oginskiams; Rusijos imperatoriaus Pavelo I privilegija, kuria patvirtinama Rusijos imperatorienės Jekaterinos II ankstesnis įsakymas, –  iki tol  nepatvirtinta privilegija, kuria grafui Platonui Zubovui Lietuvos gubernijose papildomai skiriama Jurbarko seniūnija; nežinomo autoriaus laiškų M. K. Oginskiui nuorašai, poetikos užrašai ir keletas kitų dokumentų [apie 1778].

Iš Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus fondų;
Vilniaus universiteto biblioteka yra didžiausia senų leidinių – apie 170 000 vnt. – saugykla Lietuvoje. Knygų su Plungės bibliotekos antspaudu saugoma 14 vnt. Šie leidiniai atspindi bibliotekos senojo paveldo įvairovę – tai ir XVII–XVIIIa., Kirilikos fondo, garsios Elzevyrų giminės spaustuvės leidiniai. Juos visus vienija ne tik antspaudas – BIBLIOTEKA PŁUNGIAŃSKA, bet ir Lietuvoje žinoma, su Plungės kraštu susijusi Oginskių pavardė. Kiekviena pristatoma knyga, jos frontispisas puošti vario graviūromis, portretais ar herbais.

Kuropatnicki, Ewaryst Andrzej. Wiadomość o kleynocie szlacheckim oraz herbach domów szlacheckich w Koronie Polskiey i Wielkim Xięstwie Litewskim... Warszawa: nakl. i drukiem Michala Grölla, 1789.

Lenkų istoriko, geografo ir heraldikos specialisto E. A. Kuropatnickio (1734–1788) Varšuvoje išėjęs heraldikos veikalas pateikia informaciją apie Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų herbus.
Knygos pradžioje yra XVIII a. žymaus vokiečių kilmės lenkų spaustuvininko, leidėjo ir graverio Michaelio Griolio (1722–1798) darbas – Abiejų Tautų Respublikos herbas.
Knygoje (p. V) yra antspaudas – BIBLIOTEKA PŁUNGIAŃSKA

Oginskis, Tadas Pranciškus. Dyaryusz mów... Pana Thaddeusza z Kozielska Ogińskiego marszałka poselskiego... Wilno: w druk. J. K. M. Akad. Soc. Jesu, 1745.

1745 metais sakytos kalbos Gardino Seime.
Kunigaikštis kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės. Mirus žmonai 1763 m. vedė antrą kartą. Jo žmona tapo Rietavo seniūno Kristupo Tiškevičiaus našlė Jadvyga, iš Zaluskių giminės. Kaip pasogą ji gavo Rietavo dvarą – taip Oginskiai atsirado dabartinio Plungės rajono teritorijoje. Tadas Pranciškus buvo Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje Oginskių koplyčios fundatorius. Mirė 1783 m. Maladečinoje. Jo palaikai 1786 metais perkelti į Vilnių ir palaidoti Šv. Jonų bažnyčios Oginskių koplyčioje. Knygos pradžioje – T. P. Oginskio herbas.
Knygoje (p. V) yra antspaudas – BIBLIOTEKA PŁUNGIAŃSKA

Curtius Rufus, Quintus. Historia Alexandri Magni... Amsterdam: Ex officina Elzeviriana, 1673.
Kvintas Kurcijus Rufas (I a. po Kr.) garsus romėnų istorikas parašęs 10 tomų lotynišką istorinį veikalą apie Aleksandrą Didįjį, kurio pasaulyje yra išlikę tik keli tomai. Tai ne mokslinis darbas, bet išmoninga ir stiliaus požiūriu patraukli knyga.
VU bibliotekoje saugoma knyga leista garsiojoje Elzevyrų spaustuvėje. Tai olandų leidėjų Elzevyrų dinastija, dirbusi XVI a. pab. – XVII a. pr. Leidene ir Amsterdame ir leidusi įvairias knygas, susijusias su to meto istoriniais įvykiais, valstybių geografija. Elzevyrų leidykloje išleistos knygos dėl savo poligrafinių savybių, teksto parengimo, apipavidalinimo paprastai bibliotekose yra išskiriamos į atskirą Elzevyrų kolekciją.
Knygoje (p. I, 16) yra antspaudas – BIBLIOTEKA PŁUNGIAŃSKA

Radvila-Našlaitėlis, Mikalojus Kristupas. Hierosolymitana Peregrinati... Brunsbergae [Braniewo]: apud Georgium Schönfels, 1601.

į. 1582–1584 metais keliavo po Šventąją Žemę, Egiptą bei kitas Artimųjų Rytų šalis. Kelionės įspūdžius aprašė savo dienoraštyje Kelionė į Jeruzalę. Tai – europinis lietuvio bestseleris, išleistas apie 20 kartų lotynų, lenkų, vokiečių bei rusų kalbomis. Šiuose kelionės memuaruose atsiveria Renesanso asmenybei būdinga pasaulio samprata, pažinimo troškimas, aprašomi unikalūs to meto žmogui egzotiškų kraštų istorijos ir kultūros paminklai, etnografijos detalės. Knygoje – M. K. Radvilos-Našlaitėlio portretas.
Knygoje (p. I) yra antspaudas – BIBLIOTEKA PŁUNGIAŃSKA

Леитургикон или Служебник... [Почаïв], 1791.

XVIII a. liturginė unitų bažnyčios knyga, leista Počajivo Bazilijonų spaustuvėje. Leidinyje be 3 liturgijų ir kitų maldų yra Jono Auksaburnio; Bazilijaus Didžiojo; Grigaliaus I Didžiojo vario graviūros. Tai XVIII a. talentingo ukrainiečių graverio Adamo Gočamskio darbas.
Knygos antraštiniame lape yra antspaudas – BIBLIOTEKA PŁUNGIAŃSKA