Gegužės 15 d.  Plungės viešojoje bibliotekoje - Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos diena.

Buvo pristatyta į unikali "Vieno leidinio" paroda. Tai -  Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštinis veikalas „Taislius augyminis“ (1843).

Unikalusis Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštinis veikalas „Taislius augyminis “ (šiandien sakytume „Augalų sistema“) – neabejotinai vienas iš pačių didžiausių ir svarbiausių Lietuvos mokslo laimėjimų XIX amžiuje. Paprastai Simonui Daukantui ir Motiejui Valančiui skiriami pirmųjų lietuviškai paskelbtų mokslo veikalų autorystės laurai. Tačiau Pabrėža sukūrė  „Taislių augymin“  į anksčiau už juos – baigė rašyti 1843 metais, ir būtent jo veikalas tapo paskata, padrąsinimu tiems patiems Daukantui ir Valančiui patikėti savo jėgomis – vienam skelbti „Būdą lietuvių žemaičių ir kalnėnų“ (1845), kitam – „Žemaičių vyskupystę“ (1848).
Pabrėžos rankraštis „Taislius augyminis“ apima per 1000 labai smulkiai prirašyto teksto puslapių, perrašius kompiuteriu šiandien susidarytų net apie 3000 puslapių. XIX amžiaus pradžioje ir viduryje J.A. Pabrėža surinko ir suregistravo daugybę Lietuvos augalų. Dabar kai kurie iš jo rastų augalų Lietuvoje neberandami.
Veikalas „Taislius augymini“ s padėjo pamatus Lietuvos botanikai, lietuvių botanikos terminijai. Pabrėža pirmasis surinko iš žmonių kalbos esančius bei sukūrė tūkstančių tūkstančius naujų trūkstamų botanikos terminų. Nors veikalas ištisai niekada nebuvo paskelbtas, tačiau po Pabrėžos atėjusios botanikų kartos rėmėsi Pabrėžos rankraščiu, perėmė daug jo vartotų terminų. Tūkstančiai Pabrėžos naujadarų prigijo ir yra modernios Lietuvos botanikos terminijos pagrindas. Sunku įsivaizduoti, kad kuris kitas lietuvių kultūroje cirkuliavęs rankraštis būtų galėjęs turėti tokios ryškios įtakos ateities mokslui ir kultūrai.
                                                                                                      Prof. Giedriaus Subačiaus