Agota Zdanavičiūtė ir Vladas Braziūnas. Tokių ilgai lauktų svečių vidury savaitės sulaukėme bibliotekoje. Patys - pilni ramybės, o muzika ir žodžiai pripildyti jausmų, emocijų, istorijų, kurie pirma nugulę poeto tekstuose, vėliau skambėjo iš paties Vlado bei Agotos lūpų.

Šis duetas - kanklės, balsai, stebėtinai ramino ir kvietė atsikvėpti, sustoti, patirti lėtumą. Ne veltui ir vardas toks suteiktas vakarui... „Lėtojo laiko aky"...

Agota ir Vladai, apkabiname Jus, dėkojame Jums už puikią poeziją, nuostabią muziką, šiltą vakarą ir už tai, kad žiupsnelį ramybės į mūsų mylimą Plungę atgabenote!

Vladas Braziūnas

Kai iš Svalios puriena patekės

mane pamėgo demonai, anuos
mes slėpėme palėpėj ir sapnuos
nebuvo nieko mums užtektinai
mes sruvome bejėgiai kaip sapnai

mes vienas kito intakai nuogi
sliuogiu tavim ir tu manim sliuogi
ir tveria demonas už paširdžių
ir verias venos, ir tave girdžiu

už girių sienų ir už vandenų
o rodės – vienas, o negyvenu
o rodės – niekad nebeįdienos

nebūsim niekad perskirti šviesų
suglusim, ir pajusiu – vėl esu
ne vien tik demonams čia vaidenuos.