Naujienos
KVIEČIA KŪRYBINĖS-EDUKACINĖS DIRBTUVĖS
Gegužės 19-20 d. 14.00-19.00 val. Viešojoje bibliotekoje - kūrybinės dirbtuvės su
Dovile Dagiene ir Emilja Petrauskiene.
Menininkės supažindins su augalų panaudojimu alternatyviuose fotografijos procesuose, aktualizuojant senas bei atveriant naujas ir tvarias meninės kūrybos praktikas.
Dirbtuvės nemokamos. Dalyvių skaičius ribotas.
Detalesnė informacija dėl dirbtuvių ir registracija – tel. 868209067.
Gegužės 16-18 d. Plungės parke lankysis ypatingos viešnios. Į mūsų aplinką pažvelgti kitaip bandys dvi profesionalios fotomenininkės iš Vilniaus – Dovilė Dagienė ir Emilija Petrauskienė. Stebės, bandys atrasti ir atspėti, nufotografuoti ir parodyti mums – dar kartelį, rodos, seniai pažįstamą aplinką.
Kartu pasivaikščioti kviečiami ir mes. Nuo 16 val. prisijungti į gamtos stebėjimus gali visi norintys. Su fotoaparatais ar be jų. Vėliau, jau bibliotekoje, pasikalbėsime, kaip mums sekėsi, ką naujo pamatėme, supratome.
Tad – susitikime Plungės parke?
Projektą "Kintanti ir keičianti realybė - profesionalūs meno tyrinėjimai Plungės parke" remia: Lietuvos kultūros taryba, Plungės rajono savivaldybė, Plungės viešoji biblioteka.
Finišo tiesiąją netrukus pasieks Plungės viešosios bibliotekos 2020-2022 m. koordinuojamas projektas „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą" („We are all together to raise awareness of cultural heritage”, nr. 2020-LT01-KA204-077823), finansuotas „Erasmus +" programos. Projektas skirtas sustiprinti kultūros paveldą, paskatinti domėjimąsi juo, į pagalbą pasikviečiant Neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Projektu taip pat siekta suaktyvinti patį Neformalųjį švietimą, pasiūlant įdomią temą bei naujus mokymo(si) metodus ir formas. Šiandien mes jau galime pakviesti testuoti šio projekto metu sukurtus intelektinius produktus, juos rasite skaitmeninėje platformoje www.waatproject.eu
Projekto sklaidos renginyje dalyvavo neformaliojo suaugusiųjų švietimo, kultūros paveldo, atminties institucijų, turizmo specialistai, nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Jiems pristatėme tarptautinės komandos, sudarytos iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Austrijos, Kroatijos ir Lietuvos kultūros paveldo ir švietimo specialistų parengtą, tarpusavio susitikimuose, diskusijose, bendruose mokymuose išgrynintą WAAT gidą edukatoriams ir WAAT skaitmeninę platformą bei, žinoma, papasakojome apie projekto metu partnerius aplankiusius iššūkius ir „nušvitimus“.
Susirinkusiesiems buvo plačiau pristatyta dinamiška, konstruktyvistinė kultūros paveldo samprata ir supratimas, kuris gali būti siejamas su filmų kūrimu. Taip pat kalbėta apie paveldo vertinimą ir svarstyta apie paveldo autorystę, kuri itin svarbi WAAT skaitmeninei platformai. Konstruktyvistinę paveldo sampratą pristačius U. Padagienė teigė, kad svarbu projektą vertinti kaip dinamišką procesą, teisingai jį identifikuoti ir siekti, kad paveldo vartotojas (o taip pat ir skaitmeninės platformos naudotojas) pats jaustųsi paveldo dalimi. Toks supratimas paneigia paveldo, kaip statiško objekto idėją, skatina įvairiapusę interpretaciją pasitelkiant skaitmenines vaizdo istorijas. Vėliau projekto komandos narys Paulius Gadeikis, remdamasis gidu ir vietos susitikimų metu sukaupta patirtimi papasakojo, į ką svarbu atsižvelgti kuriant skaitmenines istorijas. Jis priminė, kad itin svarbu kokybiškas garsas, nes „už kurčiąjį garsą labiau įvertins tik garso montuotojas“. Taip pat Paulius pabrėžė, kad šiuolaikinės technologijos, t.y. mūsų kasdien naudojami išmanieji telefonai yra tokie pažangūs, kad dažniausiai jų pakanka, jog galėtume užtikrinti aukštus kokybės standartus savo kuriamuose filmukuose, reprezentuojančiuose kultūros paveldą.
Šiais metais sukanka 130 metų kai pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje. 1892 m. kunigaikštis Irenėjus Oginskis elektrifikavo Rietavo dvarą. O kokia Plungės elektrifikacijos istorija, kaip ir kur veikė pirmosios elektrinės mūsų rajone? Į šiuos klausimus padės atsakyti nauja 2021 m. išleista Stasio Bilio knyga „Lietuvos elektrifikavimas. Elektra Klaipėdos krašte. Apskričių centrų ir miestelių elektrinės”. II dalis.
Šią knygą bibliotekai padovanojo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus muziejininkai. Nuoširdžiai dėkojame!
