Naujienos
Šiandien, saulėtą gegužės 24-osios dienos rytą susirinkome pasikalbėti apie mūsų įgyvendinamą tarptautinį projektą WAAT (projekto nr. 2020-1-LT01-KA204-077823).
Susitikimo metu kalbėjome apie balandžio pradžioje vykusius mokymus ir projekto eigą, t.y. kaip mums sekasi kurti du intelektinius produktus: „Mokomąjį WAAT gidą edukatoriams“ ir „WAAT skaitmeninę platformą“ ( www.waatproject.eu ). Diskutavome, apie paveldo koncepciją, kaip mūsų požiūris į kultūros paveldą atsispindi jo reprezentavime, aktualizavime ir apskritai „gyvenant jame". Kalbėjome apie tai, kad norint kokybiškai ir atvira širdimi dirbti su paveldu reikalingas emocinis ryšys. Jis atsiranda ir tuomet, kai lankytojai tapatinasi su vieta ar objektu. Tačiau vis dar gyvuoja tradiciškiausias supratimas, kad paveldo objektai yra tvirti informaciniai objektai (praeities kultūros procesų „archyvai“ arba „įrodymai“, praeities įvykių „šaltiniai“), kuriuos galima atskleisti, jais dalintis.
Lietuva šiemet mini V. Mačernio 100-metį. O jis juk gimė mūsų rajone, Šarnelės kaime, lankydavosi ir Plungėje. Viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje bus minimas šis jubiliejus. Biblioteka teikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai ir gavo finansavimą projektui „Po ūkanotu Žemaitijos dangumi. Vytautui Mačerniui 100“. Dalyvauti projekte pakviestas vienas iš garsiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių – režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais aktoriais sukūrė teatrinę kompoziciją-performansą „Laiškas Vytautui Mačerniui“, skirtą V. Mačernio asmenybei ir kūrybai atskleisti. Net 25 aktoriai atvyks su muzikos instrumentais į erdvų Viešosios bibliotekos-laikrodinės kiemą. Renginio lankytojams bus galima sėdėti ne tik ant išneštų kėdžių, bet ir ant lauko akmenų su pagalvėlėmis, sėdmaišių, Vaižganto suoliuko, ar net ant žolės padėtų pagalvėlių.
Labai simboliška, kad renginys vyks Vytauto Mačernio gimimo dieną birželio 5 (šeštadienį), 18.00 val.
Kviečiame atvykti.
Plungės viešoji biblioteka įgyvendina „Erasmus+“ tarptautinės partnerystės projektą „Kūrybiniai, novatoriški ir tvarūs praktiniai tyrimai padėsiantys besimokantiems suaugusiesiems iš naujo atrasti kultūros paveldą“ (CRISP). Projekto trukmė 2021.03.01 – 2022.02.28, šalys partnerės: Nyderlandai, Malta, Italija, Graikija ir Lietuva. Projektu siekiama dalintis gerąja/blogąja patirtimi tarp skirtingų kultūros paveldo institucijų, kurios pandemijos laikotarpiu didžiąją dalį savo veiklų yra perkėlusios į virtualią erdvę. Bus tiriama partnerių šalių kultūros paveldo prieinamumo situacija, organizuojami mokymai dėl efektyvesnių ir tvaresnių paslaugų teikimo bei teikiami siūlymai, kaip kultūros paveldo įstaigų paslaugas padaryti prieinamesnėmis mažiau įgūdžių arba ribotus ekonominius išteklius turintiems asmenimis.
Balandžio 29-30 d. vyko nuotoliniai dviejų dienų mokymai projekto partneriams. Mokymų metu kiekvienas partneris pristatė situaciją savo šalyje per pandemiją, ypatingą dėmesį skiriant įstaigoms, dirbančioms kultūros paveldo srityje. Pandemija neabejotinai turėjo įtakos šių įstaigų veiklai, tačiau veiklų perkėlimas į virtualią erdvę leido visuomenei įsitraukti į kultūrinį gyvenimą nuotoliniu būdu. Pastebėta ir tai, kad visose šalyse vietos ir nacionalinės valdžios institucijos visokeriopai rėmė kultūros įstaigas.
Šiandien mūsų ANKETOJE lankosi AGNĖ ZĖRINGYTĖ - plungiškė, VU studijuojanti skandinavistiką. Agnė rašo VU Rašytojų klubui, kuria poeziją, noveles ir kita.
1. Esate skaitantis žmogus. Ką Jums reiškia skaitymas ir knyga?
Kol neatsiverčiu ir nepradedu skaityti, knyga man – tik popieriaus lapai, pilni nereikšmingų žodžių. Įsijautus į pasakojimą atsiranda reikšmė ir prasmė. O pats skaitymas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, šis užsiėmimas man svarbus tiek profesine prasme, tiek kūrybine. Skaitydama suvokiu pasaulį. Sužinau, kodėl nutiko vienaip ar kitaip, kaip žmonės mąstė ir mąsto dabar (o gal net mąstys). Tik didžiausia problema - kuo daugiau skaitai, tuo mažiau žinai, eidamas gilyn į žinių mišką.
2. Kokias knygas, kokią literatūrą mėgstate?
Jei skaitau savo malonumui, mano pasirenkamų žanrų spektras gana platus. Dažniausiai tai priklauso nuo tuo metu išgyvenamos nuotaikos. Paskaičius daugiau prozos, norisi poezijos, paskaičius daugiau poezijos, norisi prisiminti teatrą, todėl atsiverčiu pjesę.
3. Ar turite mėgstamą autorių?
Vieno idealo negalėčiau išskirti, nes skirtingi autoriai žavi skirtingais aspektais. Francis Scott Fitzgerald pasižymi itin švelniu stiliumi, dažnai, skaitydama jo knygas, mąstydavau, kaip jam taip lengvai pavyksta išgauti švelnumo jauseną. Šiuo metu renku jo knygų kolekciją (anksčiau draugai iš kelionių parveždavo šio autoriaus knygų dovanų įvairiomis kalbomis). Motyvų aspektu turėčiau išskirti Franzą Kafką, kurio kūrinius skaityti man gana sunku, tačiau dažnai pagaunu save mąstant, jog tai genialiai originalu (pavyzdžiui, romane „Procesas“ teismo salė nukišta į palėpę, o „Metamorfozėse“ žmogus paverstas vabalu). Iš lietuvių literatūros mano favoritų eilėje stovėtų Antanas Škėma ir Jurga Ivanauskaitė, kurių romanus skaičiau dar mokykloje, bet įspūdis liko iki šiol.
